Nūnai labai gražus rytas Vilniaus Pašilaičių parke. Ten, kur seniai gyvenu. Pašilaičių parkas man, kaimiečiui, atstoja vienkiemio gyvastį, žalias spalvas. Kokia čia būna neišpasakyta ramybė šeštadienio rytą. Ypač gruodį. Kad ir vieną dieną stipriai palyja, o jau kitą pasninga ir vėl ištirpsta baltas reginys. Vis tiek žavu. Ir nejunti, kad baigiasi 2017-ieji. Eina jau 28-ieji   Skaityti toliau …

Už lango visą naktį siaučia vėjas ir lietus. Nelauktas, įpusėjus gruodžiui. Tokį metą daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų jau boluodavo gili su stipriu šaltuku besižnaibanti žiema. Nūnai, neįprastai šilta. Atrodo, šią naktį kažkas netikėto įvyks. Naujas gyvenimo virsmas. Ne tik keičiasi oras. Tačiau ne viskas per nugyventus metus pakito ar nuėjo į užmarštį. Ne viskas   Skaityti toliau …