Dažną rytą prie kavos puodelio su nauja knyga prasideda dar viena šviesi diena. Kartais ir antrą ar trečią kartą analizuoju jau kadais skaitytą kūrinį. Šįryt rankose neįprasta knyga – storas, didelės apimties meno albumas: Aleksandras Vozbinas, tapyba*, išleistas dailininko šešiasdešimtmečio išvakarėse. Tokia solidi knyga – savotiškas paminklas vienam žymiausių nūdienos Lietuvos tapytojų. Knygoje – brandžiausių   Skaityti toliau …

  Straipsnio autorė: Jūratė MIČIULIENĖ, www.lzinios.lt Žurnalistas Česlovas Skaržinskas šiemet išleistoje publicistikos knygoje „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“ rimtai, lyriškai ir per humoro prizmę pažvelgė į Lietuvos sovietmečio palikimą, Atgimimo laikus bei dabartį. „Dvidešimt metų jau nedirbu žurnalistinio darbo, spėjau iš šios mėsmalės laiku pabėgti ir atsigauti, tad dabar galiu rašyti nevaržomas jokių žanrų rėmų. Kai   Skaityti toliau …

Kartą ar du per savaitę užsuku į vieną ar kitą sostinės kampelį, kuriame prekiaujama senomis ir neseniai išleistomis knygomis. Dažniausiai pėdinu į J. Jasinskio gatvę ar prie Halės turgavietės. Prie jos – kur kas didesnis knygų pasirinkimas. Kad ir žinau, jog tikriausiai nieko naujo sau šiuose knygynuose negausiu, į juos traukia kažkokia magiška jėga. Nuo seno. Dar   Skaityti toliau …

Nūnai labai gražus rytas Vilniaus Pašilaičių parke. Ten, kur seniai gyvenu. Pašilaičių parkas man, kaimiečiui, atstoja vienkiemio gyvastį, žalias spalvas. Kokia čia būna neišpasakyta ramybė šeštadienio rytą. Ypač gruodį. Kad ir vieną dieną stipriai palyja, o jau kitą pasninga ir vėl ištirpsta baltas reginys. Vis tiek žavu. Ir nejunti, kad baigiasi 2017-ieji. Eina jau 28-ieji   Skaityti toliau …

Už lango visą naktį siaučia vėjas ir lietus. Nelauktas, įpusėjus gruodžiui. Tokį metą daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų jau boluodavo gili su stipriu šaltuku besižnaibanti žiema. Nūnai, neįprastai šilta. Atrodo, šią naktį kažkas netikėto įvyks. Naujas gyvenimo virsmas. Ne tik keičiasi oras. Tačiau ne viskas per nugyventus metus pakito ar nuėjo į užmarštį. Ne viskas   Skaityti toliau …

Kaskart namo palėpėje tik knygos ir įrišti laikraščiai bei žurnalai tyliai kalba sena ir nauja kalba apie mūsų praeitį, dabartį ir būsimus metus. Per kelerius metus įsirengiau ramią oazę. Kiek daug išminties sutilpo į ilgą ir plačią antrojo aukšto erdvę – knygos jaukiai sugulė į lentynas. O anksčiau jos krūvomis pūpsojo pirmajame namo aukšte, ūkiniame   Skaityti toliau …

Česlovo Skaržinsko knygą galima įsigyti interneto knygyne Patogu pirkti (www.patogupirkti.lt) arba pasiteirauti el. paštu: cskarzinskas@yahoo.com

Publikacijos interneto portaluose ir spaudoje 

Česlovas Skaržinskas yra žurnalistas, o aš kritikas. Tad nebūtinai pasakysiu tik šviesių žodžių. Č. Skaržinsko knygoje „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“* daug reikšmingų Dzūkijos krašto personažų. Dėl to kalbėjau apie ją Varėnoje, ir dabar skaitote maždaug tai, ką sakiau dzūkams knygos sutiktuvėse. Keblu kalbėti apie šios knygos vientisumą. Vienas dalykas, kai kalbi apie romaną, poezijos knygą   Skaityti toliau …

Ką kiekvienas žmogus pagalvoja išgirdęs žodį „kaimas“? Nujaučiu, kad daugelį apima didelis nerimas, nes jie įvairiose komercinėse televizijose mato gelbėtojus, skubančius taikyti prasigėrusias šeimas, mato policijos ekipažus, skubančius link sukiužusių, kartimis paramstytų trobelių gelbėti kumščiais daužomų vaikučių ir moterų… Kraupokas vaizdas… Sodybų tuštėjimo metas seniai praėjo, jau ir pačių sodybų mažai beliko… Bet ir tokį   Skaityti toliau …

Kalba, pasakyta 2017 m. balandžio 6 d. knygos pristatyme Varėnos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Nuoširdžiai dėkoju visiems mieliems kraštiečiams, atėjusiems pavakaroti gal truputį mistinėje, bet realioje palėpėje. Išgirsti, paliesti, susipažinti, kas joje apsilankė. O vakaro palėpėje apsilankė garsūs Lietuvos kūrėjai: poetas Stasys Stacevičius, rašytojas Aloyzas Tendzegolskis, fotomenininkai broliai Černiauskai, dailininkas Kastytis Skromanas, gamtininkas rašytojas Eugenijus   Skaityti toliau …

Buvusią Merkinės krašto garbę bei laisvę saugo ir godoja ne tiktai kūrybiški miestelėnai, šokėjai bei dainininkai, ne tiktai senovinių pilių bei rūmų rekonstruktoriai, bet ir tolimesni viensėdininkai bei palėpių šeimininkai – poetai, skulptoriai, metraštininkai ir maištininkai. Būdami toliau nuo miesto bruko, tvarkos ir rutinos jie irgi supranta, kas yra laisvė. Prisiminkim, kaip eiliavo Stasys Stacevičius   Skaityti toliau …

Česlovas Skaržinskas – poetas, žurnalistas, leidinių redaktorius. Trijų posmų eilėraštyje „Kelias“ yra lyrinė jo apmąstymų apie save ir savo laiką kvintesencija: pašėlusiai srūvantį laiką, tėviškę, meilę, vienatvę. „Kaip greitai pavergia tyla, / Aš jos sūnus, kai spengia./Tada ji – atversta knyga žalia, /Atvertas žemės langas“. Gaila – tik viena poezijos knyga „Lietus ir muzika, neturinti   Skaityti toliau …

Česlovas Skaržinskas – poezijos Lietus ir muzika, neturinti namų (1999) bei publicistikos – Šiaurės vėjo smėlynai (2007) – autorius. Skaitytojų teismui atidavė trečiąją – publicistikos knygą Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras. Joje autorius daug vietos skiria tarpukario Lietuvos ir nūdienos žurnalistikai. Pateikia pasakojimus iš darbo Valstiečių laikraščio, Respublikos, Kauno dienos, tuomečio Šalčininkų rajono laikraščio Lenino priesakai redakcijose.   Skaityti toliau …

Aną dieną itin sudomino Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje esantis kvietimas į diskusiją Kiek žurnalistikos yra likę Lietuvos žiniasklaidoje? Intriguojanti tema. Jau mažiausiai prieš dešimtį metų mūsų visuomenei buvo aktualus šis reikalas. Ypač pastaraisiais metais. Kai spauda ėmė nykti nuo nepakeliamų mokesčių ir kitų priežasčių. Kai daugelis spausdinių, interneto laikraščių tapo ne visuomenės informuotoja, o tam   Skaityti toliau …

Trikalbiame laikraštyje Penkeri metai, praleisti Šalčios žemėje, neišblės iš atminties. Ten man buvo dažnai šalta, bet be paliovos ieškojau šilumos… Tame krašte gyventa ir dirbta audringiausiu laikotarpiu – 1987–1992 metais, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, paskelbta nepriklausomybė, o Vilnijoje, nelietuviškame krašte, tuo metu buvo siekiama suformuoti autonomiją. Tačiau 1987-ųjų pabaigoje ir 1988-ųjų pradžioje apie autonomiją nebuvo   Skaityti toliau …

Aloyzas Tendzegolskis žinomas rašytojas – aforizmų, satyrinių kūrinių autorius, išleidęs 9 knygas. Jo kūrybos spausdinta humoro ir satyros rinkinyje „Velnio tuzinas“ (1977), aforizmų rinkiniuose „Mintys minta mintimis“ (1983), „Buities priebutyje“ (1989). Yra išleidęs humoro knygas „Jausmų sutramdymas“ (1980), „Absurdo sapnai“ (2005), „Paskaityk suaugusiems“ (2006), „Humoreskos be politikos“ (2007), „Absurdo eilėraščiai“ (2007). Taip pat aforizmų knygą   Skaityti toliau …

Daugeliui Lietuvos žmonių Henrikas Vaitiekūnas pažįstamas iš televizijos ekrano. Jį vadina televizijos žurnalistu. Kaip jis pats teigia, televizijai atidavė, o aš sakyčiau, paaukojo 30 metų. Tie žmonės teisūs, vadindami H. Vaitiekūną televizininku. Tačiau nemažai žmonių poną Henriką pažįsta ir kaip itin gabų spaudos atstovą. Juk jo žurnalistinio darbo biografija prasidėjo būtent spaudoje: Komjaunimo tiesos, Valstiečių laikraščio, provincijos   Skaityti toliau …

Akvilė kone kasdien aplankydavo tylioje palaukėje nuo audrų ir kitų gamtos negandų nepalūžusį beržą. Ateidavo į laikinosios sostinės pakraštyje plytinčią mielą laukymę, kurioje ji kaskart giliai įsiklausydavo į vakaro tylą. Prigludusi prie beržo aštuoniolikmetė Kauno Mičiurino technikumo studentė godžiai gaudydavo slėpiningus užsimiegojusio rudens garsus. Mergaitei atrodė, kad gamta vis giliau minga. Ir ji tai labiausiai   Skaityti toliau …

Žiū, kone kiekviename mažesniame kaime senukai telikę. Tik didesni sodžiai, kaip anksčiau juos buvo įprasta vadinti gyvenvietėmis, dar alsuoja, bet irgi nykiu, sunkiai protu suvokiamu gyvenimu. Kaimai tapo beveidžiais: su aptriušusiomis begriūvančiomis ištuštėjusiomis sodybomis. Tarsi kokia vėtra būtų praūžusi… Negaliu suprasti, kas atsitiko. Oficialiai teigiama, kad nuo 1990-ųjų duonos ieškoti svetur išvyko apie milijonas Lietuvos   Skaityti toliau …